Ūkiams, didinantiems konkurencingumą ir siekiantiems geresnių gamybos ir ekonominių rodiklių, svarbu pasirinkti pelningiausią žemės ūkio veiklos kryptį ir gamybos struktūrą, kurios atitiktų vietovės situaciją ir ūkio narių poreikius. Nuo to priklauso, ar pavyks maksimaliai ir efektyviai pasinaudoti ES ir nacionaline finansine parama.

Veiklos rezultatams didelės įtakos turi ūkio veiklos administravimas, ūkio gamybos struktūra, darbo išteklių racionalus panaudojimas, kokybės gerinimas ir kt. Optimalus vidinių rezervų paskirstymas yra itin aktualus žemės ūkiui, nes jis lemia darbo našumą, pelningumą ir efektyvumą. Geriau įvertinti išorės veiksnius ir panaudoti vidinius rezervus, parinkti optimalų gamybos struktūros variantą padeda mokslo žinių ir naujų ūkio valdymo metodų panaudojimas praktikoje.

Vykstant pasaulinių rinkų integracijos procesams ir pasaulinio masto ekonomikos svyravimams, Lietuvos ūkininkams ypač svarbu efektyviai valdyti ūkio gamybinius ir ekonominius išteklius ir atlikti ūkio veiklos ekonominę analizę, leidžiančią ūkio savininkui įvertinti veiklos efektyvumą. Pagrindinis instrumentas, leidžiantis sumodeliuoti ūkio veiklą taip, kad jis gautų maksimalų pelną, yra ūkio gamybos optimizavimo modelis.

Javų-rapsų tipo ūkių pelnas 2011 metais buvo mažesnis už vidutinį šalies bendrąjį pelną, o šio tipo ūkių finansinė padėtis yra palyginti blogesnė nei kitų ūkių, užsiimančių augalininkyste.  Pritaikius gamybos optimizavimo modelį javų-rapsų tipo ūkyje, rapsų plotą galima didinti 3, o kviečių - 7 procentais. Optimizuoto javų-rapsų tipo ūkio ekonominiai rodikliai, palyginti su faktinių javų-rapsų tipo ūkių ekonominiais rodikliais, vidutiniškai padidėja 8, darbo našumo - 5 procentais. Optimaliai paskirsčius turimus ūkio išteklius, padidėja grynasis pelnas.

Javų-rapsų tipo ūkių tyrimo pagrindimui nustatyti buvo analizuojami 2011 metų keturių tipų ūkių (javų-rapsų, augalininkystės, daržininkystės, mišraus) finansiniai santykiniai rodikliai (apyvartinis kapitalas/turtas, pardavimo pajamos/turtas, pelnas iki apmokestinimo/turtas, nuosavas kapitalas/įsipareigojimai, grynasis pelnas/turtas), kurie geriausiai apibūdina ūkio finansinę būklę.

Nustatant javų-rapsų tipo ūkių ekonominį efektyvumą, buvo parinkti dešimties tokių ūkių faktiniai duomenys, kurių gamybos struktūra ir žemės ūkio naudmenų plotas yra artimi vidutiniam Lietuvos javų-rapsų tipo ūkiui.

Optimizavimas - tai veikla, susijusi su kurios nors sistemos geriausios būsenos pasiekimu, atsižvelgiant į esamus sistemos apribojimus. Sistemos optimalus taškas tenkina dvi sąlygas: jis yra vienas iš leistinų variantų; pasiekiamas iškeltojo tikslo maksimumas arba minimumas.

Finansinių rodiklių vertinimas

Rapsų auginimas tampa vis svarbesnis, nes šių augalų aliejus yra vienas sveikiausių maistinių aliejų, o rapsų perdirbimas vis plačiau naudojamas biodyzelinui gaminti. Perdirbus rapsus, lieka jų išspaudos, kuriose yra nemažai riebalų ir baltymų, o tai - geros kokybės gyvulių pašaras. Tačiau kyla problemų dėl palyginti mažesnio javų-rapsų tipo ūkių pelningumo.

Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenimis, 2011 metais šalyje didžiausią dalį ūkių sudarė javų-rapsų tipo ūkiai (26,7 proc.). Jie disponavo didžiausiomis žemės ūkio naudmenomis. Palyginti su kitų tipų ūkiais, javų-rapsų ūkiai gali savo produkciją parduoti aukštesnėmis kainomis ir gauti didesnę paramą. Tačiau šių ūkių ekonominiai ir finansiniai rodikliai, palyginti su kitų tipų ūkiais, buvo prastesni: 2011 m. šalies javų-rapsų tipo ūkiai gavo 891 Lt/ha bendrojo pelno su subsidijomis, o vidutiniškai Lietuvoje šis rodiklis sudarė 1 119 Lt/ha, arba ketvirtadaliu daugiau. Ūkio finansinių santykinių rodiklių sistema kartu su kompleksinio vertinimo metodu rodo, kad 2011 metais javų-rapsų tipo ūkių finansinė padėtis santykinai yra viena iš blogiausių.

Kompleksinis vertinimas rodo, kad didžiausią įtaką ūkio finansinio stabilumo įverčiui turi pelno iki apmokestinimo, grynojo pelno ir pardavimo pajamų su turtu santykiniai rodikliai (jų svoriai didžiausi). Todėl javų-rapsų tipo ūkių finansiniam stabilumui didinti reikia ieškoti racionalesnių ūkio gamybos būdų.

Modeliavimo rezultatai

Nuolat augančioje Lietuvos ir ES grūdų rinkoje rapsai yra gana pelningas ir labai gerai realizuojamas produktas. Tačiau atliktas javų-rapsų tipo ūkių gamybos modeliavimas rodo, kad tokie ūkiai rapsų plotus turėtų didinti racionaliai - 3-5 proc., kadangi kiekvienam ūkiui, diversifikuojančiam savo veiklą, reikėtų atsižvelgti į ūkio sėjomainos reikalavimus ir apsaugoti dirvą nuo nualinimo (ekologinio ūkininkavimo atveju). Kviečių plotas galėtų padidėti vidutiniškai 7 proc., nes rinkos tendencijos rodo, kad kviečių paklausa ES ir tarptautinėje rinkoje tik didės, o kviečių pelningumas yra vienas iš didžiausių. Dėl mažiau palankios miežių kainos ES ir pasaulinėje rinkose bei santykinai didesnių patiriamų miežių išauginimo išlaidų miežių plotai javų-rapsų tipo ūkiuose turėtų sumažėti vidutiniškai apie 5-6 procentus.

Kvietrugiai faktiniame ir optimizuotame javų-rapsų tipo ūkio gamybos variantuose užima vienodą dalį (apie 9 proc.) visoje ūkio pasėlių struktūroje.

Ūkio gamybos optimizavimo modelis rodo, kad nežymūs javų-rapsų tipo ūkių pasėlių struktūros svyravimai lemia didesnius ūkio ekonominių rodiklių pokyčius: optimizuota javų-rapsų tipo ūkio bendroji žemės ūkio produkcija vienam žemės ūkio naudmenų hektarui, palyginti su faktine, padidėjo 5,7 proc., pardavimų pajamos su parama - 6,3 proc., bendrasis pelnas su parama - 8,5 proc. Teigiama gamybos optimizavimo įtaka ūkio efektyvumui atsispindi ūkio ekonominiuose rodikliuose.

Gamybos išlaidos optimizuotame javų-rapsų tipo ūkio gamybos variante skiriasi nuo faktinių gamybos išlaidų labai nežymiai - vos 1 proc. Toks nedidelis gamybos išlaidų padidėjimas lemia 13 proc. padidėjusį ūkio grynąjį pelną. Atitinkamai optimizuotame ūkio gamybos variante padidėja grynasis pardavimų pelningumas (2,6 proc. punkto) ir gamybos rentabilumas (6,4 proc. punkto).

Optimizavus javų-rapsų tipo ūkių gamybą, socialiniai rodikliai (išskyrus 2 proc. gamybos išlaidų sumažėjimą vienam sąlyginiam darbuotojui), palyginti su faktine ūkio situacija, vidutiniškai išaugo 2-10 proc.

Pritaikius ūkio gamybos optimizavimo modelį javų-rapsų tipo ūkiuose, pagerėtų veiklos rodikliai. Tai sudarytų prielaidas ūkininkui saugiau jaustis finansiškai, materialiai, gerėtų jo gyvenimo kokybė.

Andrej JEDIK

Mano ūkis, 2014/01